Albanijos ES Tu - remiantis sekmes dešimtmeti

Albanija nuejo ilga kelia nuo tamsiu dienu krize 1997 metais. Tada, busimu atrode niuri, su Ponzi (piramides) sistemos, nedarbo, laipioti, o išejimo griuva. Taciau priemus valiutu valdybos modeli prieš dešimtmeti, kartu su nuosekliai igyvendinti paramos fiskaline politika ir strukturines reformas, augimas buvo stipri ir stabili infliacija buvo laikomi mažos, o nedarbo lygis sumažejo.

Albanijos ES kvietimu prisijungti pastaruosius birželis yra orientyras, ukio tvaraus augimo perspektyvas ir au
Taciau stojimo tik nera panaceja. Geri ekonomines veiklos rezultatai ir toliau priklausys nuo patikimos makroekonomines politikos ir ilgalaikes strukturines reformos. Svarbiausias uždavinys bus toliau vykdyti apdairia fiskaline politika.

Vyriausybe ir toliau lieka ištikima valiutu valdybos modeli, kad atliko šalyje gerai. Taciau nepriklausomos pinigu politikos nebuvimas palieka fiskaline politika yra vienintele makroekonomines politikos svertas. Albanijos stipri fiskaline politika sumažino valstybes skola beveik puse BVP, kadangi 2004 m. iki 55 proc. Šis spektaklis suteikia pasitikejima fiskalini pertekliu Planuojamos Albanijos Nationa Progremme vykdymo SAS, neseniai persvarstyta ES. Tuo paciu metu, taciau biudžeto problemos bus stiprinti. Su dideles grynosios ES išmokos turetu dideti vidaus pletros išlaidu iš esmes, vyriausybe tures sumažinti kitas išlaidas, išlaikyti bendra išlaidu pagal vyriausybes pasirinkta riba yra 45 proc.

Kitas didžiulis uždavinys yra mažinti dideli einamosios saskaitos deficita iki tvaraus lygio.

I daugiau nei 16 proc BVP 2006 m., kai einamosios saskaitos deficitas padidejo trigubai per trejus metus. Nors išores disbalansa toliau dosniai finansuojamos pagal tiesiogines užsienio investicijas, išores privaciojo skola taip pat žymiai padidejo. Atsižvelgiant i keliama pavoju tokios dideles skolos, Albanija turetu savarankiškai apdrausti nuo nenumatytu sukretimu. Vyriausybe ir toliau turetu kurti lengvai prieinama rezervus, kaip draudimo nuo staigaus nutraukimo kapitalo srautai i Albanija. Šalies gynybos yra Paguodos lygio atveju vidutinio sunkumo ir laikini šoka. Taciau gilesnis ir labiau ilgalaikio nutraukimas iplaukos butu kur kas labiau pasekminiu Albanijai. Lotynu Amerikos finansu krize beveik prieš dešimtmeti turetu buti primenama, kad net šalyse, dažniausiai garso forma nera apsaugota nuo kriziu poveiki kitur ir staiga mažinimo kapitalo iplaukas, gali atsirasti. Albanija todel reikia paruošti toki ivykis. Tvarus fiskalinis perviršis bus reikalaujama stiprinti, vyriausybei taikant fiskalinio atsargu saskaita, o taip pat sutaupyti papildomu išlaidu reikalavimus, atsirandancius del senejanciu gyventoju.

Su paklausa importui investiciju ir vartojimo prekiu išliks aukštos, o taip pat srautai aptarnavimo didelis sukauptu užsienio isipareigojimai, mažinant einamosios saskaitos deficita, reikes daug didesnio eksporto, nei pastaraisiais metais. Tyrimai pateikiami m. gegužes 31 d. posedyje siulo, kad nors ivairus rodikliai rodo, kad Albanija išliktu konkurencinga, maržos gali buti mažeja. Su nustatytas valiutu santykis pagal valiutu valdybos, nera kito pasirinkimo, o nuolat gerinti vidaus produkto ir darbo rinku lankstuma. Šiuo atžvilgiu dar nebaigtu strukturiniu reformu darbotvarke, parengta seminaro metu rodo, kad labai uždavinys.

Kaip reikalaujama iš visu i ES valstybiu nariu, Albanijos atsakomybe nustatyti vidaus salygas, reikalingas galimam euro ivedimui. Albanija jau yra kieto pavidalo 4 d. 5 d. Mastrichto kriterijus del dalyvavimo. Taciau infliacija, šiuo metu gerokai viršija leistino diapazono ribu, turi nusileisti. Kaip parodyta seminare gegužes 31 d., nors ypatingu aspektu stojanciosiose šalyse, pavyzdžiui, labai didele vidaus paklausa skatino "ES phoria", kad sumažinti infliacija iki labai žemo lygio rimta problema. Su jau prisiimtus isipareigojimus toliau vykdyti apdairia fiskaline politika ir nepriklausomu pinigu politikos, mažinant infliacija, reikes daug reformu, siekiant pagerinti verslo aplinka, pašalinti kliutis konkurencijos produktu rinkose ir didinti darbo rinkos lankstumas padidinti juduma ir užtikrinti, kad darbo užmokescio augimas palyginti derinant su našumo augimu.

Nors ES kvietima narystei siulo nesuskaiciuojamas galimybes, pasinaudojant didžiausia nauda bus rimta problema. Atsižvelgiant i tai, reikia stengtis, dabar ne politikos nusiraminti metu. Albanijos Vyriausybe puikiai žino. Politikai, tikimes, bus patogiau atlikti vidaus nuomone, kad pirmiau minetos pagrindu-toks efektyvus, nes 1997-duos dar geresniu rezultatu kelyje i narystei euro zonoje.